Visi žinom, kad paprasčiausia ūgį pamatuoti atsistojus prie lygaus paviršiaus arba pasinaudojus matuokle. Bet galima ir kitaip, pavyzdžiui, atsistoti šalia perskaitytų knygų krūvos ir palyginti, ar smarkiai lenkia ta stirta tave, graso užgriūti, ar kažkur žemai, prie pėdų, liūdi viena plonytė knygutė. Bet kokiu atveju rezultatas skatina susimąstyti, prisiminti, ką skaitei – o tai jau gerai.

Būtent tokia veikla užsiėmė 7a klasės mokiniai integruotų lietuvių kalbos ir matematikos pamokų metu. Aišku, surinkti į vieną krūvą perskaitytas knygas buvo sudėtinga – karantinas, dauguma skaito ir grąžina leidinius į biblioteką, bet išeičių vaikai rado. Išmatavę savo ūgį ir knygas, mokiniai kūrė matematikos uždavinius, kuriuos sprendžiant reikia sudaryti lygtį. Aiškinosi, kada jų parašyti skaičiai yra skaitvardžiai, kada – ne. Po to, apmąstę, įtvirtino pastraipos kūrimo įgūdžius ir taisyklingą skaitvardžių bei matavimo vienetų santrumpų rašybą bei vartojimą– raštu svarstė, ar pakankamai skaito, ar reikėtų daugiau.

Matematikos pamokoje mokiniai aptarė uždavinius, savo ūgį ir visų perskaitytų knygų aukštį vertėsi į metrus ir į centimetrus, pakartojo veiksmus su trupmenomis ir mišriaisiais skaičiais, prisiminė ir pakartojo atvirkštinius skaičius. Pakartojo ir akcentavo, kad skaitvardis ir skaičius – ne visada tas pats. Skaičiavo, kiek dar turėtų perskaityti, kad sudėtų į vieną bokštą knygų aukštis pasiektų mokinio ūgį.

Džiugu, kad septintokai savo darbą pamokose įsivertino teigiamai, buvo kūrybingi, ugdėsi bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, pasitikėjo savo jėgomis. Smagu, kai refleksijos metu vaikai parašo, kad buvo įdomu, pavyko įveikti užduotį, kad susidorojo su jauduliu, suprato daugiau apie skaitvardį ir norėtų daugiau tokių pamokų. Nuoširdžiai tikimės, kad ši veikla paskatino daugiau skaityti, padėjo suvokti, jog skaitymas – irgi augimas.

Mokytojos Roma Rudienė ir Rena Šimkuvienė