Būna dienų, kai matematikė ir lituanistė susimirksi viena su kita ir suvienija jėgas vienos temos nagrinėjimui. Tada, vaikai, laikykitės! Nepavyks patingėti ir neišmokti.  Būtent norėdamos padėti suvokti pliusų ir minusų sistemą, teigiamus ir neigiamus skaičius ir ne tik, mokytojos R. Rudienė ir R. Šimkuvienė spalio 16 dieną įtraukė 7a klasės mokinius į integruotą patyriminę veiklą „Pliusai ir minusai matematikoje ir literatūroje“.

Matematikos pamokose mokiniai, susipažinę su neigiamų skaičių istorija, turėjo apskaičiuoti, kada jie buvo pradėti naudoti, tekste rastus skaičius atidėti skaičių tiesėje pasirinkdami tinkamą vienetinę atkarpą. O ir tiesė buvo ne paprasta, joje vaizduojamas pasivažinėjimas liftu ir nagrinėjami visi galimi atvejai. Pakartoję duomenų vidurkį ir spręsdami uždavinius, mokiniai palygino duotus  dydžius su  apskaičiuotu 6 obuolių dėžių vidurkiu. Skirtumą, didesnį už vidurkį, pažymėjo teigiamu skaičiumi, o skirtumą, mažesnį už vidurkį, pažymėjo neigiamu skaičiumi.

Išnagrinėję pliusus ir minusus matematikoje, septintokai ėmėsi jų ieškoti K. Binkio pjesėje „Atžalynas“. Išnagrinėjo kūrinio draminio veiksmo etapus, pasiskirstę grupėmis ir burtų keliu pasirinkę vieną veikėją, stengėsi „įlįsti į jo kailį“ atskiruose dramos epizoduose, svarstė, kaip, kodėl keičiasi veikėjo charakteris ir vertinimas. Tada matavo veikėjo pokyčius pasitelkę pačių paruoštą didžiulį popierinį „termometrą“ (nuo -10 iki +10). Apibendrindami mokiniai kūrė tekstinius matematikos uždavinius, kuriuose figūravo pjesės veikėjai ir draminio veiksmo raida, pavyzdžiui, „Pjesės pradžioje Jasiaus (veikėjo) emocija vertinta -10, o pabaigoje +10. Koks yra pokytis?“

Galima teigti, kad veikla pavyko, nes refleksijos metu mokiniai akcentavo daug ką supratę, įsidėmėję, džiaugėsi savo darbu, gyrė grupės narius. Kai mokiniams smagu, smagu ir mokytojoms, tad tokia veikla tikrai ne paskutinė.

Lietuvių kalbos mokytoja Rena Šimkuvienė